vyturka

vỹturka (hibr.?) sf. (1) NŽ audros sūkurys, viesulas: Užėjo vỹturka – sūkurys tokis Iš. Tada pakilo juodas debesys, ir vỹturka ėmė sukti vieškelio smėlį – net laukai parūkavo, o perkūnas trenkė į beržą gale grinčios Prn. Kartą užėjo dykumų vyturka, kuri suko smėlį iki debesų Šlč.